Šiame straipsnyje aptarsime įvairias ne amžiaus lemiamas klausos ir regos praradimo priežastis, taip pat nagrinėsime, kaip otorinolaringologai (ausų gydytojai) ir oftalmologai (akių gydytojai) gali padėti diagnozuoti bei gydyti šiuos sutrikimus.
Klausos sutrikimų priežastys, nesusijusios su amžiumi
Triukšmo poveikis. Ilgalaikis garsaus triukšmo poveikis yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių klausą praranda ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas. Jauni žmonės, dirbantys triukšmingoje aplinkoje arba klausantys garsios muzikos per ausines, gali patirti laipsnišką klausos praradimą. Specialistai rekomenduoja vengti ilgalaikio triukšmo poveikio arba naudoti ausų apsaugas.
Infekcijos ir ausų ligos. Įvairios ausų infekcijos gali pažeisti klausos aparatą. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimas dažnai sukelia laikiną ar net ilgalaikį klausos praradimą. Tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis į otorinolaringologą arba ausų gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Dažniausiai infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai arba specialūs vaistai, o kai kuriais atvejais gali būti reikalinga chirurginė intervencija.
Genetiniai faktoriai. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį į klausos sutrikimus, net jei jie nėra vyresnio amžiaus. Paveldėtos būklės, tokios kaip otosklerozė (ligos sukelta kaulų anomalija vidurinėje ausyje), gali sutrikdyti klausą jauname amžiuje. Tokiu atveju klausos praradimas gali progresuoti lėtai arba būti ryškesnis, todėl dažnai prireikia klausos aparatų, kurie padeda užtikrinti klausos funkciją ir gerina gyvenimo kokybę.
Regos sutrikimų priežastys, nesusijusios su amžiumi
Akių traumos ir sužalojimai. Akių sužalojimai yra dažna regos sutrikimų priežastis, nesusijusi su amžiumi. Sportininkai, gamybinio sektoriaus darbuotojai ar kiti riziką patiriantys asmenys gali patirti regos sutrikimų dėl mechaninių sužeidimų ar cheminio poveikio. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją arba oftalmologą, kad būtų atlikta tinkama priežiūra ir, prireikus, chirurginis gydymas.
Akių ligos. Kai kurios ligos, pvz., glaukomos ir kataraktos ankstyvosios formos, gali paveikti regą ir jaunesniems žmonėms. Nors šios ligos dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims, paveldimumas arba kitos sveikatos problemos, pvz., cukrinis diabetas, gali paskatinti jų vystymąsi anksčiau. Oftalmologas gali atlikti išsamius akių tyrimus ir, diagnozavęs problemą, paskirti gydymą – nuo vaistų iki chirurginės intervencijos.
Netinkama regos korekcija. Kai kuriais atvejais regos sutrikimai gali atsirasti dėl netinkamų akinių ar kontaktinių lęšių. Neteisingas regos korekcijos priemonių pasirinkimas gali sukelti akių nuovargį, galvos skausmą ir net pabloginti regėjimą. Jei pastebite, kad regėjimas pablogėjo ar atsirado diskomfortas dėvint korekcijos priemones, vertėtų pasikonsultuoti su oftalmologu, kad jis galėtų patikrinti Jūsų regą ir parinkti tinkamą korekcijos būdą.
Ekranų poveikis. Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną – kompiuterį, išmanųjį telefoną ar televizorių – gali sukelti regėjimo problemas ir akių nuovargį. Ši būklė vadinama skaitmeniniu akių nuovargiu. Oftalmologai rekomenduoja laikytis „20–20–20 taisyklės“, kuri reiškia, kad kas 20 minučių reikia atitraukti akis nuo ekrano ir 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį maždaug 20 pėdų (apie 6 metrus) atstumu.
Gydymo būdai ir prevencinės priemonės
Siekiant susigrąžinti prarastą klausos ir regos kokybę, pacientams gali būti taikomi klausos aparatai, medikamentinis gydymas, įvairios terapijos ar, esant poreikiui, chirurginė intervencija. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę, parenkamas tinkamiausias metodas.
Skundžiatės klausos ar regos sutrikimais? Tai gali lemti ne tik amžius, bet ir kitos priežastys – jas įvertinti kviečiame atvykstant konsultacijai į mūsų kliniką „Familia Clinica“, kurioje dirbantys gydytojai įvertins Jūsų būklę bei suteiks visą reikiamą pagalbą.
