Obstrukcinė miego apnėja ir knarkimas, kaip tai susiję?

Dalis moterų ir didesnė dalis vyrų skundžiasi dėl knarkimo miego metu. Kaip pasakoja gydytoja, knarkimas gali būti simptomas didesnių problemų nei tik nuovargis ar koncetracijos stoka.

Obstrukcinė miego apnėja ir knarkimas, kaip tai susiję?

Akivaizdu, kad miego kokybė turi įtakos žmogaus poilsiui, fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau gerai išsimiegoti dažnai gali trukdyti knarkimas. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad statistiškai knarkimu skundžiasi apie 20 proc. moterų ir maždaug 40 proc. vyrų. Į miegą drumsiančius veiksnius nevertėtų numoti ranka, kadangi tam tikrais atvejais tai gali būti pavojingos ligos, obstrukcinės miego apnėjos, simptomas.

Suaugęs žmogus naktį turėtų išmiegoti bent 7-9 valandas, o jeigu to padaryti nepavyksta, dažnai susiduriama su koncentracijos stoka, prastesne nuotaika, stresu ar susilpnėjusia imunine sistema.

Klinikos „Familia Clinica“ gydytoja otorinolaringologė Sigita Padvariškytė-Brusokė sako, kad nemalonius reiškinius miego metu, pavyzdžiui, knarkimą, galima bandyti koreguoti keičiant miego padėtį – užuot miegojus ant nugaros ar pilvo, bandyti miegoti ant šono ir ant aukštesnės pagalvės. Tačiau tam tikrais atvejais knarkimas gali būti rimtos ir pavojingos ligos, obstrukcinės miego apnėjos, simptomas.

„Šiai ligai būdingas knarkimas, po kurio kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas. Dėl to žmogus prabunda, o tokie epizodai gali kartotis ne vieną ir ne du kartus per naktį. Ši liga pasireiškia 2-5 proc. vidutinio amžiaus populiacijos. Pastebėjus šiuos simptomus ir įsitikinus, kad knarkimo sumažinimui nepadeda nei miegojimo pozicijos pakeitimas, kūno svorio korekcija ar kiti patarimai, reikėtų užsiregistruoti gydytojo otorinolaringologo konsultacijai, kurios metu įvertinami paciento anatominiai ypatumai. Jeigu yra toks poreikis, pacientas siunčiamas polisomnografijai – miego tyrimui. Po šio tyrimo gali paaiškėti, jog padėti gali tik chirurginės operacijos“, – dalinasi pašnekovė.

Paklausta, ar pas ją dažnai apsilanko knarkimu, kalbėjimu arba dantų griežimu besiskundžiantys pacientai, S. Padvariškytė-Brusokė atsako, kad dažniausiai pacientai kreipiasi paskatinti savo artimųjų, kuriems taip pat trukdo neramus partnerio ar šeimos nario miegas.

„Tačiau kreipiasi ir tie, kurie patiria miego apnėjos simptomus – šie žmonės jaučiasi mieguisti visos dienos metu, darosi sunku neužmigti vairuojant arba susikaupti dirbant, mokantis. Kartais kreipiasi ir tėvai, kurie išsigąsta išgirdę savo vaikų knarkimą ir kvėpavimo sustojimą nakties metu. Tokiais atvejais tikriname dėl galimos adenoidų ir tonzilių hipertrofijos, arba kitaip tariant – padidėjimo“, – prisimena gydytoja otorinolaringologė.

Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad visų minėtų miego sutrikimų jokiais būdais nereikėtų gydyti savarankiškai.

„Rekomenduočiau vengti įvairių žolinių preparatų ar medikamentų prieš tai nepasitarus su gydytoju, kadangi dažniausiai mokslinio pagrindimo tokie preparatai neturi, o receptiniai vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, naudojami savo nuožiūra, gali tik dar labiau pakenkti. Visais atvejais svarbiausia išsiaiškinti nusiskundimų priežastis. Pirmiausiai vertėtų pradėti nuo gyvenimo būdo keitimo ir kitų patarimų, o jeigu pastarieji nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tuomet „pereiti“ prie medikamentų ar kitų gydymo būdų“, – reziumuoja S. Padvariškytė-Brusokė.

image

Nelaukite eilėse specialisto konsultacijos. Užsiregistruokite ir ženkite žingsnį kokybiškesnio gyvenimo link.